Kastabala (Castabala) – senovės miestas ir Perazijos šventovė Osmanijoje

Adana Lankytinos vietosKastabala (Castabala) – senovės miestas ir Perazijos šventovė Osmanijoje

Kastabala (Castabala) – užmirštas Kilikijos miestas ir deivės Perasijos šventovė

Kastabala (Castabala, Kastabala) – senovinis antikinis miestas, esantis Osmaniye provincijoje, pietryčių Turkijoje, prie kalkakmenio uolų papėdės ir Džeichano upės slėnyje. Kadaise Kastabala buvo vienas iš pagrindinių helenistinės Kilikijos dvasinių centrų, žinomas dėl ekstazinio deivės Artemidės-Perasijos (Artemis Perasia) kulto. Šiandien tai mažai turistų lankoma, bet nuostabiai vaizdinga archeologinė vieta su beveik dviejų dešimčių išlikusių romėnų kolonų kolonadoje, bizantinių bažnyčių griuvėsiais ir virš lygumos kyšančia tvirtove – privaloma stotelė visiems, kurie tyrinėja senovės Kilikiją toli nuo triukšmingų pakrančių.

Istorija ir kilmė

Seniausios gyvenvietės pėdsakai Kastabaloje siekia luvių ir neohitų laikotarpį – tai liudija hieroglifiniai užrašai ir bazalto reljefai iš IX–VIII a. pr. m. e., rasti apylinkėse. Graikiškas pavadinimas „Hierapolis Castabala“ („šventasis Kastabalos miestas“) rodo, kad tai buvo didelis šventyklų centras dar gerokai prieš romėnų atvykimą. Pagrindinis kultas buvo deivės Perasijos, vietinės Artemidės arba Kibelos formos, garbinimas; šios deivės žynės, pasak Strabono, vaikščiojo basomis ant įkaitusių anglių, nesusidegindamos.

IV a. pr. m. e. Kastabala pateko į Seleukidų imperijos įtakos sferą, o helenistiniu laikotarpiu tapo nedidelės karalystės, kaldinusios savo monetas, sostine. Nuo 64 m. pr. m. e. miestas buvo įtrauktas į Romos Kilikijos provinciją ir išgyveno klestėjimo laikotarpį: atsirado grindinio gatvės, termos, šventyklos ir kolonadiniai portikai. Vizantijos laikotarpiu Kastabala tapo vyskupijos centru; čia išliko dviejų ankstyvosios krikščionybės bazilikų su turtingais akmens raižiniais griuvėsiai.

Miesto klestėjimą nutraukė VII–VIII a. arabų ir bizantinių konfliktas, po kurio Kastabala palaipsniui ištuštėjo. Viduramžiais ant uolos virš miesto buvo pastatyta Kilikijos-Armėnijos tvirtovė – tipiškas vadinamosios „Mažosios Armėnijos karalystės“ gynybinės architektūros pavyzdys. Po XIV a. miestas galutinai pavirto griuvėsiais, o jo akmenys buvo naudojami vietos gyventojų namų ir žemės ūkio pastatų statybai.

Archeologiniai tyrimai

Sistemingi kasinėjimai Kastabale prasidėjo 1960-aisiais metais vadovaujant Mahmutui Gökhanui Beyui ir su pertraukomis tęsėsi iki 2000-ųjų. Britų, vokiečių ir turkų mokslininkai kartu nubraižė kolonadinę gatvę, išvalė bazilikas ir sudarė viršutinės tvirtovės planą. Rasti artefaktai – terakotos statulėlės, monetos, mozaikos fragmentai – eksponuojami Adanos archeologijos muziejuje (Adana Arkeoloji Müzesi). Ypatingą reikšmę turi dvikalbiai užrašai graikų ir aramėjų kalbomis, atspindintys Kastabalo kultūros pasienio pobūdį.

2010-aisiais Turkijos kultūros ir turizmo ministerija įtraukė Kastabalą į kandidatų sąrašą „Nacionalinės reikšmės archeologiniam parkui“ statusui gauti, o tai užtikrino bazinį finansavimą kolonų ir takų į tvirtovę konservavimui. Vis dėlto turizmas čia tebėra nedidelis, todėl Kastabala yra viena iš nedaugelio vietų, kur galima beveik vienam pasivaikščioti po romėnų miestą.

Architektūra ir ką pamatyti

Kastabalos archeologinis parkas yra atidarytas visą parą ir iš esmės nemokamas – dėl to čia vyrauja „pasiklydusio miesto“ atmosfera, tokia reta masinio turizmo apimtoje Turkijoje. Ruinos driekiasi palei dulkėtą kaimo kelią, o visų objektų apžiūra užtrunka apie dvi valandas.

Kolonadų gatvė

Fotogeniškiausia Kastabalyje vieta – pagrindinė gatvė su kolonada iš 17 išlikusių korintinių kolonų. Ši apie 300 metrų ilgio gatvė buvo pastatyta II–III a. po Kr. ir tarnavo kaip iškilmingas įėjimas į miestą. Palei ją buvo išsidėstę prekybos kioskai ir visuomeniniai pastatai. Ant akmeninių kapitelių matyti būdingi akanto lapai ir antrojo panaudojimo Bizantijos laikotarpiu pėdsakai. Kolonos pagamintos iš vietinio kalkakmenio, kuris nuo laiko patamsėjo ir įgavo šiltą medaus atspalvį; skirtingai nuo didžiųjų Egėjo jūros miestų marmurinių kolonadų, Kastabalo kolonada alsuoja provincijos žavesiu ir autentiškumu. Kai kuriose kolonomis išliko tvirtinimai bronzinėms Romos imperatorių ir vietinių miesto geradarių statuloms.

Uolų tvirtovė

Ant stačios, apie 100 metrų aukščio kalkakmenio uolos išliko tvirtovė, kurią XII–XIII a. perstatė Kilikijos armėnai, remdamiesi ankstesniais romėnų ir bizantinių laikų įtvirtinimais. Prie jos veda takas nuo pietinio šlaito, kuriuo užkopti užtrunka 25–35 minutes. Nuo viršūnės atsiveria panorama į Čukurovo lygumą ir Amanuso kalnus (Amanus, Nur Dağları). Tvirtovės viduje galima pamatyti cisternas lietaus vandeniui surinkti, koplyčios liekanas su freskų fragmentais, dengto koridoriaus arkadą ir tvirtovės bokštų fragmentus. Sienos sumūrytos naudojant armėnų mūrijimui būdingą „rusticated bossage“ techniką – su grubia išorine tekstūra ir glaudžiai pritaikytais akmenimis.

Ankstyvosios krikščionybės bazilikos

Apatiniame mieste išliko dviejų V–VI a. bizantinių bažnyčių griuvėsiai. Šiaurinė bazilika turėjo trijų navų planą su apsida, mozaikinėmis grindimis (fragmentai išliko in situ) ir narteksu. Archeologai čia užfiksavo užrašus, kuriuose minimos Kastabalyje gyvenusios vyskupai, o tai patvirtina miesto, kaip krikščioniško centro, statusą.

Teatras ir romėnų pirtys

Nedidelis Kastabalyje esantis teatras talpino apie 2000 žiūrovų ir buvo įrengtas natūraliame šlaite. Šiandien matomi keli sėdimųjų eilių ir scenos fragmentai. Šalia yra neišvalytos romėnų termų su hipokaustu ir marmurinėmis voniomis griuvėsiai; šis kompleksas dar laukia išsamaus tyrimo.

Nekropolis

Už miesto sienų driekiasi nekropolis su sarkofagais ir akmeninėmis kapavietėmis iš romėnų ir bizantinės epochos. Dalis sarkofagų puošta reljefais su girliandomis, jaučių kaukolėmis ir epitafijomis graikų kalba. Kai kurios kapavietės yra šiam regionui būdingi „mirusiųjų namai“ – dvišlaičiai akmeniniai statiniai, imituojantys gyvenamuosius pastatus. Tarp antkapinių užrašų randama paminėjimų apie retorikos mokytojus, miesto magistratus ir krikščionių presbiterius – šis epigrafikos pjūvis suteikia vertingą įžvalgą apie provincijos miesto socialinę struktūrą vėlyvosios antikos laikotarpiu.

Gamtinė aplinka

Archeologinis parkas yra vaizdingame Džeikano upės slėnyje, apsuptame nuožulnių kalvų su granatų, alyvuogių ir šilkmedžių giraitėmis. Pavasarį laukai aplink griuvėsius pasidengia aguonomis ir kvapniu levandų čiobreliu. Pušynuose lizdus krauna retos pelėdų rūšys, o ant uolų aplink tvirtovę galima sutikti uolinių kregždžių ir kalnų erelių. Todėl apsilankymas Kastabaloje įdomus ir gamtos mylėtojams – čia galima suderinti archeologiją su fotografavimu ir pikniku senų tuopų pavėsyje.

Įdomūs faktai ir legendos

  • Remiantis Strabono liudijimu („Geografija“, XII.2.7), Artemidės-Perasijos žynės Kastabaloje vaikščiojo basomis ant įkaitusių anglių ir nesusidegindavo – šis ritualas tapo daugelio ekstazinių kultų Rytų Viduržemio jūros regione prototipu.
  • Kastabaloje kaldintos helenistinės monetos vaizdavo deivę su bokšto formos karūna (miesto apsaugos simbolis) ir retą graikų bei aramėjų užrašų derinį – tai liudija regiono kultūrinį sinkretizmą.
  • Vizantijos laikotarpiu Kastabala tapo kelių išstumtų bažnyčios veikėjų, įskaitant šaltiniuose minimą nestorijonų vyskupą, tremties vieta.
  • Armėnų tvirtovė virš miesto minima Levono II (Leo II) kronikose kaip vienas iš Kilikijos karalystės rytinės sienos priešakinių postų.
  • Vietiniai gyventojai šimtmečius vadino griuvėsius „Bodrum Kale“ – „požemine tvirtove“, manydami, kad po kolonadoje paslėpti Seleukidų lobiai; ši legenda traukė lobio ieškotojus iki pat XX a.
  • 1990-aisiais valydami kolonadų gatvę archeologai aptiko pakartotinai panaudotą plokštę su dvikalbiniu finikiečių-lūvų užrašu, kuris atitraukė gyvenvietės istoriją bent iki VIII a. pr. m. e.
  • Vienoje iš Kastabalyje rastų bizantinių kapaviečių buvo rastas bronzinis žiedelis su kristogramu ir aramėjišku užrašu – retas VI a. miestiečių daugiakultūrinės tapatybės liudijimas.
  • Apatinės miesto dalies teritorijoje archeologai užfiksuoja viduramžių žemės ūkio veiklos pėdsakus – alyvuogių aliejaus spaudimo presus ir akmeninius girnų akmenis, įkaltus į antikines statybas.
  • Vietos legendos sieja pavadinimą „Bahçe“ („sodas“) su „Perosijos sodais“ – pasakojama, kad aplinkinius sodus sodino šventyklos tarnaitės šventyklos reikmėms ir maitino ištisas piligrimų kartas.

Kaip ten nuvykti

Kastabalyje esantis archeologinis parkas yra maždaug 12 kilometrų į šiaurę nuo Osmaniye miesto, netoli Bahçe-Kesmeburun kaimo. Patogiausias būdas – automobiliu: iš Adanos (Adana) važiuokite greitkeliu O-52/D400 į rytus apie 90 kilometrų (1 valanda 15 minučių), tada pasukite į šiaurę vietiniu keliu; iš Gaziantepo (Gaziantep) kelionė trunka apie 2 valandas. Kelrodžiai „Hierapolis-Kastabala Antik Kenti“ pasirodo maždaug už 5 kilometrų iki vietos.

Jei neturite automobilio, galite nuvykti tarpmiestiniu autobusu iki Osmaniye autobusų stoties, o iš ten – taksi (apie 20–25 min.) arba vietiniu mikroautobusu iš Bahçe rajono. Viešojo transporto tiesiai iki griuvėsių nėra, todėl patogiau iš anksto susitarti su vairuotoju dėl grįžimo laiko. Artimiausias oro uostas yra Adanoje (Adana Şakirpaşa), iš ten važiuoti automobiliu reikia valandą; taip pat galima atskristi į Hatajų (Hatay Havalimanı) ir per pusantros valandos nuvažiuoti iki Kastabalyje per Amanų kalnų slėnį. Tiems, kurie mėgsta keliauti neskubėdami, tiks naktinis traukinys iš Stambulo į Adaną su persėdimu į vietinius autobusus.

Patarimai keliautojams

Geriausias laikas aplankyti Kastabalą – kovo–gegužės ir spalio–lapkričio mėnesiai, kai žalia Čukurovos lyguma kontrastuoja su pilkaisiais griuvėsių kalkakmeniais, o temperatūra yra patogi kopimui į tvirtovę. Vasara čia karšta ir sausa, temperatūra dažnai viršija 35 °C, be pavėsio ir infrastruktūros buvimas tampa sunkus. Žiemą gali lyti trumpi, bet intensyvūs lietūs, išplaunantys kaimo kelius.

Pasiimkite vandens (mažiausiai 1,5 litro vienam asmeniui), patogią avalynę su tvirtu padu – vietovė akmenuota ir nelygi, taip pat galvos apdangalą. Vietoje nėra tualetų, kavinių ir suvenyrų parduotuvių, todėl pietus geriau planuoti Osmanijoje. Verta atsisiųsti parko žemėlapį, kurį galima naudoti ir be interneto: parke beveik nėra nuorodų, todėl daugelį objektų tenka ieškoti savarankiškai.

Vizitą į Kastabalą verta suderinti su kitais mažai žinomais regiono paminklais: Toprakkale pilimi (Toprakkale Castle), esančia 25 kilometrus į vakarus, armėnų tvirtove Yılankale ir archeologiniu parku Karatepe-Aslantaş su hettitų reljefais. Pėsčiųjų žygių mėgėjams įdomus kopimas į uolų tvirtovę – jis trunka apie 30 minučių ir atlygina nuostabia panorama.

Jei planuojate išsamiai pažinti senovės Kilikiją, šiam regionui skirkite dvi ar tris dienas: pirmą dieną – Kastabala ir Karatepe, antrą – Adanos archeologijos muziejus ir Mopsuestia, trečią – Issos (Aleksandro Makedonietis mūšio laukas) ir hetitų reljefai prie Caferhöyük. Kelyje būtinai paragaukite vietinių delikatesų – Adanos kebabo, kömbe ir saldaus granatų sulčių. Prie pačių griuvėsių viešbučių nėra; nakvoti geriau Osmanijoje arba Adanoje, kur viešbučių pasirinkimas didesnis, o kainos – vidutinės.

Fotografus traukia ypatinga „auksinė valanda“ Kastabale: anksti ryte kolonos nusidažo šiltu gintaro atspalviu, o vakare uola su tvirtove meta ilgą šešėlį į slėnį. Norint fotografuoti dronu, reikalingas oficialus Kultūros ministerijos leidimas – be jo naudoti droną archeologinėje teritorijoje draudžiama. Jei jus domina užmirštos Mažosios Azijos istorijos puslapiai, Kastabala (Castabala) su savo kolonomis ir tvirtove – viena iš labiausiai atmosferą kuriančių vietų Rytų Turkijoje.

Mums svarbus jūsų patogumas, todėl spustelėkite norimą žymeklį ir sukurkite maršrutą.
Susitikimas už likus kelioms minutėms iki
Vakar. 17:48

Taip pat apie temą

Cyaneae (Kianeja) – Lykijos sarkofagų miestas prie Demrės
Cyaneae (Kianeja) – Lykijos sarkofagų miestas prie Demrės
Vakar. 17:48
Güvenparkas Kızılay rajone – Saugumo paminklas ir Ankaros širdis
Güvenparkas Kızılay rajone – Saugumo paminklas ir Ankaros širdis
Vakar. 17:48
Senoji mečetė (Mersinas) – istorija ir architektūra Eski Cami
Senoji mečetė (Mersinas) – istorija ir architektūra Eski Cami
Vakar. 17:48
Bagaranas – senovės Armėnijos sostinė Kars provincijoje
Bagaranas – senovės Armėnijos sostinė Kars provincijoje
Vakar. 17:48
Dažnai užduodami klausimai — Kastabala (Castabala) – senovės miestas ir Perazijos šventovė Osmanijoje Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus apie „ Kastabala (Castabala) – senovės miestas ir Perazijos šventovė Osmanijoje “. Informacija apie paslaugos veikimą, galimybes ir naudojimą.
Kastabala (Castabala, Kastabala) – senovinis Kilikijos miestas Osmaniye provincijoje, pietryčių Turkijoje, žinomas visų pirma kaip deivės Artemidės-Perasijos ekstazės kulto centras. Skirtingai nuo populiarių turistinių objektų, tokių kaip Efezas ar Pergamas, Kastabala lieka mažai lankoma: čia beveik nėra organizuotos turistinės infrastruktūros, tačiau išliko retas „prarasto miesto“ atmosfera. Lankytojai gali klajoti tarp 17 išlikusių romėnų kolonų, lipti į armėnų tvirtovę ir apžiūrėti bizantinių bažnyčių griuvėsius beveik visiškai vieni.
Archeologinis parkas „Castabala“ iš esmės yra nemokamas ir veikia visą parą. Oficialios bilietų kasos nėra. Būtent tai daro šią vietą ypač patrauklią: jokių eilių prie kasų, jokių laiko apribojimų. Vis dėlto Turkijos Kultūros ministerija įtraukė Kastabalą į „nacionalinės reikšmės“ objektų finansavimo programą, todėl statusas ir lankymo sąlygos teoriškai gali pasikeisti – prieš kelionę rekomenduojama pasitikslinti aktualią informaciją.
Artemidė-Perazija – vietinė deivės forma, garbinama Kastabale bent jau nuo helenistinės epochos. Ji derino graikų Artemidės ir Mažosios Azijos Kibelės bruožus ir buvo laikoma miesto globėja. Pasak Strabono („Geografija“, XII.2.7), šios deivės žynės atlikdavo ritualą, vaikščiodamos basomis ant įkaitusių anglių ir nesusidegindamos. Šis ekstazinis ritualas išskyrė Kastabalą iš kitų Viduržemio jūros regiono kulto centrų ir pritraukdavo piligrimus iš visos Kilikijos.
Dauguma Kastabaloje rastų radinių – terakotos statulėlės, monetos, mozaikos fragmentai, dvikalbės užrašai graikų ir aramėjų kalbomis – eksponuojami Adanos archeologijos muziejuje (Adana Arkeoloji Müzesi). Šis muziejus yra vienas didžiausių archeologinių rinkinių regione ir yra privalomas aplankyti kartu su kelione į griuvėsius. Kai kurie mozaikos fragmentai palikti in situ tiesiogiai šiaurinės bazilikos kasinėjimų vietoje.
Objektų išlikimas yra nevienodas. Geriausiai atrodo kolonų alėja: 17 korintinių kolonų iš vietinio kalkakmenio stovi palei 300 metrų ilgio II–III a. pagrindinę gatvę. Armėnų tvirtovėje ant uolos išliko sienos, cisternos, koplyčios fragmentai su freskų likučiais ir arkada. Dviejų V–VI a. ankstyvosios krikščionybės bazilikų griuvėsiai iš dalies išvalyti. Teatras ir termos yra žymiai prastesnės būklės: matomos atskiros sėdynių eilės ir pamatai. Nekropolis su reljefais puoštais sarkofagais yra už miesto sienų.
Prie pačių griuvėsių nėra jokios turistinės infrastruktūros: nei kavinių, nei tualetų, nei suvenyrų parduotuvių, nei oficialių automobilių stovėjimo aikštelių. Į tai reikia atsižvelgti ruošiantis kelionei. Pavalgyti ir pasinaudoti miesto infrastruktūra geriausia Osmaniye mieste, kuris yra maždaug 12 km į pietus. Artimiausios paslaugų teikimo vietos yra Bahçe-Kesmeburun kaime, šalia įėjimo į parką, tačiau jų pasirinkimas yra minimalus.
Norint naudoti droną archeologinio paminklo teritorijoje Turkijoje, būtinas oficialus Kultūros ir turizmo ministerijos leidimas. Be šio leidimo skraidyti dronu Kastabalyje draudžiama. Leidimo gavimo procedūra užtrunka, todėl paraišką reikia pateikti iš anksto. Fotografams, norintiems daryti nuotraukas iš oro, rekomenduojama iš anksto pasitikslinti galiojančią leidimų gavimo tvarką T.C. Kültür ve Turizm Bakanlığı svetainėje.
Apatinė parko dalis su kolonadoje ir bazilikomis yra visiškai prieinama mokyklinio amžiaus vaikams: maršrutas driekiasi palyginti lygia vietove. Kilimas į uolų tvirtovę yra sudėtingesnis: takas driekiasi 25–35 minutes akmenuotu šlaitu, kurio aukščio skirtumas siekia apie 100 metrų. Ikimokyklinio amžiaus vaikams šis ruožas gali būti sudėtingas ir reikės suaugusiųjų palydos. Planuojant šeimos išvyką taip pat verta atsižvelgti į tai, kad čia nėra kavinių ir tualetų – pasiimkite vandens ir maisto atsargų visai kelionei.
Tvirtovė, stovinti ant maždaug 100 metrų aukščio kalkakmenio uolos, XII–XIII a. buvo perstatyta Kilikijos armėnų, remiantis ankstesniais romėnų ir bizantinių laikų įtvirtinimais. Kronikose ji minima kaip viena iš rytinių Kilikijos armėnų karalystės užkardų, o Levonas II (Leo II) ją naudojo kaip pasienio postą. Mūrinė siena sumūryta naudojant rusticated bossage techniką – su grubia išorine tekstūra ir glaudžiai prigludusiais akmenimis, būdinga to laikotarpio armėnų karinei architektūrai. Po XIV a. tvirtovė nustojo būti naudojama ir palaipsniui sunyko.
Šis regionas gausus mažai žinomų archeologinių objektų. 25 km į vakarus stovi Toprakale pilis (Toprakkale Castle) – gerai išsilaikiusi viduramžių tvirtovė. Netoliese yra armėnų tvirtovė Yılankale. Ypatingo dėmesio vertas Karatepe-Aslantaş – nacionalinis parkas su VIII a. pr. m. e. hettų reljefais ir dvikalbėmis užrašais. Adanoje būtina aplankyti Adana Arkeoloji Müzesi. Norint giliau pažinti Kilikiją, į maršrutą galima įtraukti Issos mūšio vietą (Aleksandras Makedonietis) ir hetų reljefus prie Caferhöyük.
Seniausios gyvenvietės šioje vietoje pėdsakai siekia luvių ir neohitų laikotarpį – IX–VIII a. pr. m. e. Tai liudija hieroglifiniai užrašai ir bazalto reljefai, rasti apylinkėse. 1990-aisiais kasinėjant kolonadinę gatvę buvo rasta pakartotinai panaudota plokštė su dvikalbiais finikiečių ir luvių užrašais, o tai dar kartą patvirtina tokį ankstyvą apgyvendinimą. Graikiškas pavadinimas „Hierapolis Castabala“ („šventasis miestas“) įsitvirtino helenistiniu laikotarpiu, kai miestas tapo nedidelės nepriklausomos karalystės sostine.
Vietoje nėra nei oficialių gidų, nei audiogidų nuomos punktų. Parko teritorijoje taip pat labai mažai nuorodų, todėl daugelį objektų tenka ieškoti savarankiškai. Prieš kelionę rekomenduojama atsisiųsti teritorijos planą, kurį galima naudoti neprisijungus prie interneto, ir susipažinti su objektų išdėstymo schema. Jei jus domina profesionalus gido paslaugas, geriau iš anksto susirasti gidą per Adanos ar Osmaniye kelionių agentūras – senovės Kilikijos specialistų nedaug, bet jų yra.
Vartotojo vadovas — Kastabala (Castabala) – senovės miestas ir Perazijos šventovė Osmanijoje Kastabala (Castabala) – senovės miestas ir Perazijos šventovė Osmanijoje vartotojo vadovas su pagrindinių funkcijų, galimybių ir naudojimo principų aprašymu.
Apsilankymą planuokite kovo–gegužės arba spalio–lapkričio mėnesiais. Šiais mėnesiais temperatūra yra maloni dvi valandas trunkančiam pasivaikščiojimui atviroje teritorijoje ir kopimui į tvirtovę, o žalia Čukurovo lyguma sukuria vaizdingą kontrastą su pilkaisiais griuvėsių kalkakmeniais. Vasarą temperatūra dažnai viršija 35 °C, o vietoje nėra nei pavėsio, nei vandens. Žiemą lietūs gali išplauti kaimo kelius. Fotografams: anksti ryte kolonos nusidažo šiltu gintaro atspalviu, o vakare uola su tvirtove meta ilgą šešėlį į slėnį.
Patogiausias būdas – automobiliu. Iš Adanos (Adana) važiuokite greitkeliu O-52/D400 į rytus apie 90 km (maždaug 1 val. 15 min.), tada pasukite į šiaurę vietiniu keliu Bahçe-Kesmeburun kaimo link. Kelias ženklai „Hierapolis-Kastabala Antik Kenti“ pasirodo maždaug už 5 km iki vietos. Iš Gaziantepo kelionė truks apie 2 valandas. Be automobilio: nuvažiuokite autobusu iki Osmaniye autobusų stoties, iš ten taksi (20–25 min.). Artimiausias oro uostas – Adana Şakirpaşa (1 val. kelio). Iš anksto susitarkite su taksi vairuotoju dėl grįžimo laiko – viešojo transporto iki griuvėsių nėra.
Vietoje nėra vandens, maisto, tualetų ir suvenyrų. Paimkite ne mažiau kaip 1,5 litro vandens vienam asmeniui, užkandžių, galvos apdangalą ir saulės kremą. Avalynė turi būti uždara, su tvirtu neslystančiu padu – teritorija akmenuota ir nelygi, takas į tvirtovę reikalauja tvirto žingsnio. Atsisiųskite neprisijungus veikiančią žemėlapį arba parko planą: viduje beveik nėra nuorodų. Jei planuojate profesionalią fotografiją ar vaizdo įrašymą iš drono, iš anksto gaukite leidimą iš Turkijos kultūros ministerijos.
Kolonada – pagrindinis Kastabalos simbolis ir logiškas maršruto pradžios taškas. 300 metrų ilgio gatvėje stovi 17 korintinių kolonų iš šilto medaus spalvos kalkakmenio, pastatytų II–III a. po Kr. Apžiūrėkite kapitelis su akanto lapais, tvirtinimus bronzinėms statuloms ir pėdsakus, liudijančius apie antrinį panaudojimą Bizantijos laikotarpiu. Nuo kolonados patogu orientuotis į kitus apatinės miesto dalies objektus: bazilikų griuvėsiai yra netoliese, teatras ir termos – šiek tiek toliau, link šlaito.
Takas į armėnų tvirtovę prasideda nuo uolos pietinio šlaito, o kelionė į vieną pusę trunka 25–35 minutes. Kopimas nėra sudėtingas, tačiau reikalingi tvirti batai. Viršūnėje apžiūrėkite lietaus vandens rezervuarus, koplyčios liekanas su freskų fragmentais, dengto koridoriaus arkadą ir bokštus, sumūrytus rusticated bossage technika. Nuo viršūnės atsiveria panorama į Čukurovo lygumą ir Amanus kalnus (Nur Dağları). Įkopimui, apžiūrai ir nusileidimui skirkite ne mažiau kaip 1–1,5 valandos, įskaitant poilsio pertraukas.
Grįžę iš tvirtovės, eikite prie dviejų V–VI a. ankstyvosios krikščionybės bazilikų griuvėsių: šiaurinėje išliko mozaikinių grindų fragmentai in situ ir užrašai su vietinių vyskupų vardais. Teatras, talpinantis apie 2000 žiūrovų, įrengtas natūraliame šlaite – išliko kelios sėdimųjų vietų eilės ir scenos fragmentas. Už miesto sienų driekiasi nekropolis su sarkofagais, papuoštais reljefais su girliandomis ir graikiškomis epitafijomis. Visam apatiniam miestui apžiūrėti skirkite 40–60 minučių.
Prie griuvėsių nėra viešbučių ir restoranų. Apžiūrėję Kastabalą, grįžkite į Osmaniye (apie 12 km į pietus) arba į Adaną (apie 90 km): ten rasite platų viešbučių ir restoranų pasirinkimą už prieinamas kainas. Kelyje paragaukite regiono specialybių: Adanos kebabo, kömbe ir šviežiai spaustų granatų sulčių. Jei planuojate kelių dienų maršrutą po Kilikiją, logiška įtraukti į jį Karatepe-Aslantaş ir Adanos archeologijos muziejų, kur saugomi radiniai iš Kastabalyje.