Tigro tunelis (Dicle Tüneli) – asirų reljefai prie Tigro ištakų

Dijarbakiras Lankytinos vietosTigro tunelis (Dicle Tüneli) – asirų reljefai prie Tigro ištakų

Tigro tunelis – didžiosios upės prarastos ištakos Rytų Tavro kalnuose

Tigro tunelis (Dicle Tüneli, vok. Tigristunnel) – tai gamtos ir archeologijos paminklas Diyarbakiro provincijoje, pietryčių Turkijoje, Rytų Tavro kalnuose. Čia, siauroje tarpeklio vietoje, viena iš Tigrio upės ištakų prasiveržia per kalkakmenio masyvą ilgu požeminiu tuneliu, sukurdama retą gamtos reiškinį – karstinį tunelį, per kurį teka tikra kalnų upė. Tačiau Tigrio tunelis garsus ne tik geologiniu požiūriu: jo sienose išliko IX a. pr. m. e. asirų dantiraštiniai užrašai ir reljefai, palikti karalių Tiglat-Pilesaro I ir Salmanasaro III, kurie asmeniškai lankėsi čia, laikydami Tigrio ištakas žinomo pasaulio riba. Tai vienas iš tolimiausių ir sunkiausiai pasiekiamų asirų civilizacijos liudijimų, savotiškas „didžiųjų karalių parašas“ ant Mesopotamijos slenksčio.

Istorija ir kilmė

Tigras – kartu su Eufratu – viena iš dviejų didžiųjų upių, tarp kurių užgimė šumerų ir akadų civilizacijos. Senovės mezopotamiečiams Tigrio ištakos turėjo mitologinę reikšmę: jos buvo laikomos apgyvendinto pasaulio riba, įėjimu į kalnus ir tuo pačiu derlingumo simboliu. Asirijos karaliai, įkūrę pirmąją pasaulinę imperiją, ne kartą rengė karo žygius į šiaurę, į Nairi ir Urartu kalnus, ir pasiekdavo šias vietas.

Pirmasis iš valdovų, palikusių čia užrašą, buvo Tiglat-Pileseras I (valdęs apie 1114–1076 m. pr. m. e.). Jis tris kartus asmeniškai pasiekė „Tigro ištakas“ ir įsakė ant uolos šalia tunelio iškaltinti atminimo klinų rašto užrašą ir reljefą su savo atvaizdu. Praėjus maždaug dviem šimtmečiams, IX a. pr. m. e., čia atvyko Salmanasaras III (859–824 m. pr. m. e.) – vienas iš karingiausių Asirijos karalių. Jis taip pat iškirto uolose keletą reljefų ir išsamiai aprašė kelionę vadinamosiose „Juodosiose obeliskose“ bei kronikose, rastose Kalhu (šiuolaikinis Nimrudas). Šiuose tekstuose minimas „upės įėjimas“ ir apeigos, kurias karalius atliko prie pat tunelio, aukodamas dievams Aššurui ir Adadui.

Antikoje tunelis ir Tigrio ištakos buvo pamiršti europiečių, o viduramžiais liko žinomi tik vietos gyventojams – kurdams ir armėnams, kurie aplinkines urvas naudojo kaip prieglobsčius. Šias vietas mokslui iš naujo atrado 1860-aisiais anglų keliautojai Henris Lejardas ir Horasas Ressamas, ieškoję Kurdistane asirų senovės liekanų. Išsamų tyrimą atliko vokiečių ekspedicijos 1899 ir 1937 m. Šiandien šis objektas yra kalnuose tarp Lijės ir Hazro rajonų, maždaug 1450 m aukštyje, ir vis dar laikomas vienu iš rečiausiai lankomų istorinių paminklų Turkijoje.

Architektūra ir ką pamatyti

Tigro tunelis – vieta, kur gamtos ir žmogaus architektūra susitinka vienoje vietoje. Pats požeminis tunelis – karstinių procesų kūrinys: milijonus metų vanduo tirpdė kalkakmenį, kol jame išmušė apie kilometro ilgio kanalą, kuriuo dabar teka vienas iš Tigro ištakų.

Gamtinis tunelis ir jo išėjimas

Pagrindinis maršruto taškas – upės išėjimas iš tunelio. Čia vanduo išsiveržia iš tamsaus skliauto, apsuptas šviesiai pilko kalkakmenio, ir skuba žemyn akmeningu vagos dugnu į žalią slėnį. Įėjimo skliauto aukštis siekia 8–10 metrų, o plotis – iki 15 metrų. Į tunelį galima įeiti tik vasarą, kai vandens lygis yra mažiausias, ir tik nedidelį atstumą: toliau reikalinga įranga ir patyręs gidas.

Asirijos reljefai ir užrašai

Pagrindinis istorinis lobis – du reljefai ant uolų prie tunelio įėjimo ir nedidelėje oloje virš jo. Pirmajame pavaizduotas karalius, atsukęs į dešinę, su pakelta ranka – būdinga asirų monarchų ikonografija, vaizduojanti dievų garbinimo pozą. Virš figūros ir šalia jos iškaltas klinopisės tekstas, kuriame karalius save vadina „visatos karaliumi, keturių pasaulio šalių karaliumi“. Šis reljefas priskiriamas Tiglat-Pilesarui I. Antrasis reljefas, vėlesnio stiliaus ir geriau išsilaikęs, priskiriamas Salmanasarui III. Abu reljefai smarkiai nukentėjo nuo atmosferos veiksnių, tačiau siluetai ir dalis užrašų vis dar įskaitomi. Urvo viduje virš tunelio yra trečiasis užrašas, papildantis kompleksą.

Aplinkinis kraštovaizdis

Slėnis, į kurį įteka Tigris, yra siauras kanjonas su stačiais šlaitais, apaugusiais ąžuolais ir kadagiais. Virš jo iškilę Rytų Tavro atšakai – masyvas, kuris tebėra vienas iš labiausiai nepaliestų Turkijoje. Iš takų aukščiausių taškų atsiveria kelių lygiagrečių kalnų grandinių ir plokščiakalnių panorama, kuriais senovėje ėjo prekybiniai ir kariniai keliai iš Asirijos į Urartą. Netoliese randama ir kitų senovės liekanų: tvirtovių ir uolų kapų liekanų, manoma, priklausančių ankstyvajam geležies amžiui.

Ryšys su kitais asirų paminklais

Tigro tunelis priklauso aukštikalnių Asirijos paminklų grupei kartu su reljefais Egile (senovės Tušpane, prie tvenkinio kranto) ir Birklene. Visi jie atsirado dėl Asirijos karalių žygių į šiaurę ir sudaro savotišką „atminimo maršrutą“, kuriuo imperijos valdovai įtvirtino savo teritorinius reikalavimus.

Įdomūs faktai ir legendos

  • Tiglat-Pileseras I vienoje iš užrašų pasigiria, kad jis yra „pirmasis iš karalių, pasiekęs Tigrio ištakas“, nors iš tiesų čia dar prieš jį lankėsi ankstesnių epochų valdovai – tačiau raštu tai nėra patvirtinta.
  • Vietinėje kurdų tradicijoje tunelis laikomas „vartais į požeminę karalystę“; anksčiau čia buvo paliekamos aukos upės dvasioms, prašant gero derliaus ir gausių lietų.
  • Salmanasaro III reljefe šalia karaliaus figūros matomi dievų Aššuro ir Adado – dievybių, atsakingų už karą ir audrą – atvaizdų pėdsakai. Tai retas atvejis, kai asirų ikonografija išliko po atviru dangumi taip toli nuo imperijos centro.
  • Iš šio šaltinio (Birkleyn) išteka viena iš dviejų pagrindinių upių, sudarančių Tigrą; antroji ateina iš šiaurės vakarų, ir jos susilieja žemiau Lidge.
  • Išsamus asirų ceremonijų prie tunelio aprašymas pateikiamas vadinamajame „Balavato bronzinių vartų užrašyje“ – reljefinėse juostose, rastose Nimrude ir dabar saugomose Britų muziejuje.
  • Dėl sunkiai pasiekiamos vietos ilgą laiką ji nebuvo saugoma: XX a. dalis užrašų buvo prarasta dėl sprogdinimo darbų, vykdytų statant vietinį kelią.
  • Šiandien Tigro tunelis yra įtrauktas į preliminarų UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą bendru pavadinimu „Tigro ištakos – Birkeno/Birklenino reljefai“.

Kaip ten nuvykti

Tigro tunelis yra kalnuose tarp Lice ir Hazro rajonų, Diyarbakiro provincijoje, 90 km į šiaurės rytus nuo Diyarbakiro miesto. Artimiausias oro uostas – Diyarbakiras (DIY), iš kurio reguliariai skraido lėktuvai iš Stambulo ir Ankaros. Nuo Diyarbakiro iki Lice veda asfaltuotas greitkelis; pačiame Lice verta pasisamdyti vietinį vairuotoją su džipu arba visureigiu – paskutiniai 10–15 km kelio yra žvyriniai, ypač po lietaus. Pėsčiomis nuo artimiausio kaimo eiti užtrunka apie valandą taku palei upelį. Eiti savarankiškai nerekomenduojama: takas prastai pažymėtas, ir be vietinio gido lengva praleisti reljefo ypatumus. Geriausia planuoti vizitą kaip vienos dienos išvyką iš Diyarbakiro, išvykstant anksti ryte, kad grįžtumėte dar nepasidarius tamsai.

Patarimai keliautojams

Geriausias laikas – birželio pabaiga – rugsėjis, kai vandens lygis leidžia priartėti prie pat tunelio ir apžiūrėti reljefus. Pavasarį kelias dažnai būna išplautas, o žiemą aukštai kalnuose guli sniegas. Pasiimkite tvirtus žygiavimo batus, žibintuvėlį (tunelyje tamsu net dieną), vandens atsargą ir lengvą striukę – prie vandens vėsu net vasaros karštyje. Apranga vandeniui (guminiai batai arba žygiai skirti sandalai) labai palengvins priėjimą prie užrašų. Elkitės pagarbiai su šia vieta: asirų reljefai yra trapūs, juos liesti ir tuo labiau daryti atspaudus griežtai draudžiama. Palikite šiukšlių ir nekūrenkite laužų slėnyje. Prieš kelionę pasiteiraukite Diyarbakiro turizmo biure apie esamą padėtį: praeityje šis regionas buvo nestabilus, todėl kartais reikia gauti žandarmerijos leidimą. Suderinkite vizitą su senovės Diyarbakiro miesto (UNESCO objektas), jo bazaltinių sienų, On Güzlü tilto ir Hevselio sodų apžiūra. Tigro tunelis – vieta keliautojams, vertinantiems ne komfortą, o autentiškumą: čia istorija skamba be dekoracijų, upės šniokštime ir vėjo šnibždesyje ant išdegusių uolų.

Mums svarbus jūsų patogumas, todėl spustelėkite norimą žymeklį ir sukurkite maršrutą.
Susitikimas už likus kelioms minutėms iki
Vakar. 17:48

Taip pat apie temą

Cyaneae (Kianeja) – Lykijos sarkofagų miestas prie Demrės
Cyaneae (Kianeja) – Lykijos sarkofagų miestas prie Demrės
Vakar. 17:48
Güvenparkas Kızılay rajone – Saugumo paminklas ir Ankaros širdis
Güvenparkas Kızılay rajone – Saugumo paminklas ir Ankaros širdis
Vakar. 17:48
Senoji mečetė (Mersinas) – istorija ir architektūra Eski Cami
Senoji mečetė (Mersinas) – istorija ir architektūra Eski Cami
Vakar. 17:48
Bagaranas – senovės Armėnijos sostinė Kars provincijoje
Bagaranas – senovės Armėnijos sostinė Kars provincijoje
Vakar. 17:48
Dažnai užduodami klausimai — Tigro tunelis (Dicle Tüneli) – asirų reljefai prie Tigro ištakų Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus apie „ Tigro tunelis (Dicle Tüneli) – asirų reljefai prie Tigro ištakų “. Informacija apie paslaugos veikimą, galimybes ir naudojimą.
Tigro tunelis (Dicle Tüneli) – gamtos ir archeologijos paminklas Diarbakiro provincijoje, pietryčių Turkijoje. Čia viena iš Tigro upės ištakų prasiveržia per kalkakmenio masyvą maždaug kilometro ilgio karstiniu požeminiu kanalu. Be geologinio unikalumo, ant uolų prie tunelio įėjimo išliko IX–XI a. pr. m. e. asirų dantiraštiniai užrašai ir reljefai, palikti karalių Tiglat-Pilesaro I ir Salmanasaro III. Tai viena iš sunkiausiai pasiekiamų ir rečiausiai lankomų istorinių vietų Turkijoje.
Prie tunelio įėjimo ir virš jo esančioje oloje yra du asirų reljefai ir keletas klinraščio užrašų. Pirmasis reljefas priskiriamas Tiglat-Pilesarui I (apie 1114–1076 m. pr. m. e.) ir vaizduoja karalių, atliekantį dievų garbinimo pozą, su tekstu, kuriame jis save vadina „visatos karaliumi“. Antrasis, vėlesnis reljefas priskiriamas Salmanasarui III (859–824 m. pr. m. e.) ir jame pavaizduoti dievai Aššuras ir Adadas. Abu reljefai nukentėjo nuo atmosferos veiksnių, tačiau siluetai ir užrašų fragmentai įskaitomi iki šiol.
Tigro tunelis kol kas nėra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tačiau yra įtrauktas į preliminarų sąrašą bendru pavadinimu „Tigro ištakos – Birkeno/Birklenino reljefai“. Tai reiškia, kad Turkija oficialiai pasiūlė šį paminklą, ir ateityje jam gali būti suteiktas saugomo objekto statusas.
Geriausias laikas – nuo birželio pabaigos iki rugsėjo: upės vandens lygis yra žemiausias, todėl galima priartėti prie tunelio ir apžiūrėti reljefą. Pavasarį kelią dažnai nuplauna potvyniai, o žiemą kalnuose guli sniegas, todėl privažiuoti praktiškai neįmanoma. Apsilankymas pavasarį ar ankstyvą rudenį teoriškai įmanomas, tačiau reikia iš anksto patikslinti kelio būklę.
Į tunelį galima įeiti tik vasarą, kai vandens lygis yra pakankamai žemas, ir tik nedidelį atstumą nuo įėjimo. Norint eiti giliau, reikalinga speciali įranga ir patyręs gidas: toliau tunelis užpildytas vandeniu, o viduje net šviesiu paros metu vyrauja visiška tamsa. Be tinkamo pasiruošimo ir lydinčio asmens įeiti į vidų nerekomenduojama.
Ši vieta laikoma viena iš sunkiausiai pasiekiamų Turkijoje. Paskutiniai 10–15 km nuo Lidžės – žvyrkelis, kurį po lietaus galima įveikti tik džipu arba visureigiu. Nuo artimiausio kaimo iki tunelio – apie valandą pėsčiomis prastai pažymėtu taku palei upelį. Savarankiškas apsilankymas yra labai nerekomenduojamas: be vietinio gido lengva praleisti reljefo ypatumus, kurie nepatyrusiam akiai nėra akivaizdūs.
Dijarbakiro provincija istoriškai buvo laikoma ypač jautria zona, todėl tam tikrais laikotarpiais norint aplankyti atokius kalnų rajonus reikėdavo gauti žandarmerijos leidimą. Prieš kelionę būtinai pasiteiraukite apie esamą padėtį Dijarbakiro turizmo biure arba pas vietinį gidą – situacija gali keistis.
Tigro tunelis priklauso aukštikalnių asirų paminklų grupei kartu su reljefais Egile ir Birklene. Visi jie atsirado asirų karalių karo žygių į šiaurę metu ir sudaro savotišką „atminimo maršrutą“ – vietų, kuriose valdovai įtvirtino savo teritorinius pretenzijus, seriją. Su ceremonijomis prie tunelio susiję artefaktai saugomi Britų muziejuje kaip vadinamųjų „Balavato bronzinių vartų“ dalis.
Kurdų liaudies tradicijoje tunelis laikomas „vartais į požeminę karalystę“. Anksčiau aplinkinių kaimų gyventojai čia palikdavo aukas upės dvasioms, prašydami gero derliaus ir gausių lietų. Ši vieta buvo suvokiama kaip riba tarp žmonių pasaulio ir požeminio pasaulio – tai atitinka ir asirų įsivaizdavimus apie Tigrio ištakas kaip apgyvendinto pasaulio ribą.
Slėnyje ir šlaituose aplink tunelį randama tvirtovių ir uolų kapų liekanų, manoma, kad jos datuojamos ankstyvuoju geležies amžiumi. Nuo takų aukščiausių taškų atsiveria Rytų Tavro kalnų grandinės ir plokščiakalnių panorama, kuriais senovėje ėjo prekybos ir kariniai keliai. Daugelis keliautojų apsilankymą tunelyje derina su Diyarbakiro, įtraukto į UNESCO sąrašą, apžiūra – čia yra bazaltinės tvirtovės sienos, On Gözlü tiltas ir Hevsel sodai.
Rekomenduojamas minimalus laikas, praleidžiamas tiesiogiai prie tunelio ir reljefo, yra apie 90 minučių. Atsižvelgiant į pėsčiųjų kelionę iš kaimo (apie valandą į vieną pusę) ir kelionę iš Diarbakiro, visą dieną reikėtų planuoti kaip vienos dienos išvyką: išvykti iš miesto anksti ryte, kad grįžtumėte dar nepasibaigus dienai.
Būtina: žygiai skirti batai su neslystančia pado danga, žibintuvėlis (tunelyje tamsu net dieną), vandens atsarga ir lengva striukė – prie vandens vėsoka net vasarą. Guminiai batai arba sandalai žygiams žymiai palengvins priėjimą prie užrašų ant drėgnų akmenų. Liečiasi prie reljefų ir daryti jų atspaudus griežtai draudžiama.
Vartotojo vadovas — Tigro tunelis (Dicle Tüneli) – asirų reljefai prie Tigro ištakų Tigro tunelis (Dicle Tüneli) – asirų reljefai prie Tigro ištakų vartotojo vadovas su pagrindinių funkcijų, galimybių ir naudojimo principų aprašymu.
Išvykimo taškas yra Diarbekiras – artimiausias didelis miestas su oro uostu (DIY), į kurį reguliariai skraido lėktuvai iš Stambulo ir Ankaros. Atvykti čia lėktuvu yra paprasčiau ir greičiau nei keliauti sausumos transportu. Iš Diarbakiro į rajono centrą Lice veda apie 90 km ilgio asfaltuotas greitkelis – kelionė automobiliu trunka maždaug 1,5–2 valandas.
Prieš kelionę užsukite į Diyarbakiro turizmo informacijos centrą arba susisiekite su vietiniu gidu. Pasiteiraukite, ar šiuo metu galima nuvažiuoti iki tunelio ir ar reikia gauti žandarmerijos leidimą – tam tikrais laikotarpiais jis reikalingas norint aplankyti atokius provincijos kalnų rajonus. Tai užtruks nedaug laiko, bet gali sutaupyti visą dieną.
Lidže susiraskite vairuotoją, turintį džipą arba visureigį: paskutiniai 10–15 km iki tunelio – žvyrkelis, kuris po lietaus yra nepraeinamas įprastam transportui. Kartu susitarkite dėl vietinio gido – be jo lengvai galima praleisti asirų reljefus, kurie nuo takelio nėra matomi. Vietiniai gyventojai gerai žino maršrutą ir gali papasakoti apie detales, kurių nėra kelionių vadovuose.
Nuo artimiausio kaimo iki upės išėjimo iš tunelio – apie valandą kelio pėsčiomis taku palei upelį. Apsiauskite žygio batus su neslystančia pado danga; gumos batai arba žygio sandalai pravers perbrendant per nedidelius upės atšakas. Paimkite žibintuvėlį, vandens ir lengvą striukę – prie vandens vėsu net vasaros karštyje. Iš Diyarbakiro išvykite anksti ryte, kad prie tunelio atsidurtumėte pirmoje dienos pusėje.
Ten, kur upė išteka iš tunelio, atkreipkite dėmesį į 8–10 metrų aukščio ir iki 15 metrų pločio skliautą – jo mastas įspūdingas. Tada kartu su gidu suraskite du asirų reljefus: vieną ant uolos prie įėjimo, antrąjį – urve virš tunelio. Apžiūrėkite dantiraštinius užrašus ir karalių figūras – nepaisant erozijos, juos galima perskaityti. Į tunelį galima įeiti tik vasarą ir tik nedidelį atstumą; tolesnis žengimas reikalauja specialios įrangos. Draudžiama liesti reljefus ir daryti jų atspaudus.
Pakilkite taku į maršruto aukščiausius taškus, iš kurių atsiveria Rytų Tavro kalnų grandinės panorama. Kelyje galima pastebėti ankstyvojo geležies amžiaus tvirtovių ir uolų kapų liekanas. Laiką suskaičiuokite taip, kad grįžimo kelią pradėtumėte ne vėliau kaip vidurdienį: kelionė atgal į Diarbekyrą užtruks keletą valandų, o grįžti kalnų žvyrkeliu tamsoje nėra pageidautina.
Grįžę į Diarbekyrą, likusią dienos dalį arba kitą dieną skirkite pačiam miestui pažinti. Bazaltinės tvirtovės sienos (UNESCO objektas), On Gözlü tiltas ir Hevselio sodai – tai privalomi maršruto taškai. Apsilankymas Diarbakyre puikiai papildo įspūdžius, gautus tunelyje: miestas išsaugojo tų pačių civilizacijų sluoksnius – nuo asirų įtakos iki viduramžių.